Kas yra taurinas ir kaip jis veikia organizme?

Taurinas yra sąlyginai nepakeičiama aminorūgštis, išskirtinė savo chemine struktūra – tai sieros junginys, kurio molekulėse randama sulfoninė grupė. Skirtingai nuo kitų aminorūgščių, taurinas nedalyvauja baltymų sintezėje, tačiau reikšmingai veikia daugelį gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Mūsų kūnas natūraliai sintetina tauriną kepenyse iš metionino ir cisteino, o nemaži jo kiekiai kaupiasi širdyje, raumenyse, smegenyse bei tinklainėje.

Organizme taurinas palaiko įvairius biologinius procesus. Jis yra būtinas tinkamai nervų sistemos funkcijai – padeda perduoti nervinius impulsus, taip palaikydamas neuronų veiklą. Taurinas taip pat reguliuoja hidrataciją ir mineralų pusiausvyrą ląstelėse, o kepenyse skatina svarbių tulžies rūgščių gamybą, reikalingų geram virškinimui ir riebalų skaidymui.

Naujausi moksliniai tyrimai (2023 m. birželio mėn. Science publikacija) pabrėžia taurino reikšmę stabdant senėjimą ir pailginant gyvenimo trukmę. Laboratorinės pelės, kurioms davė taurino, gyveno iki 12 % ilgiau, kas atitiktų apie 7–8 žmogaus gyvenimo metus. Visgi, svarbu pažymėti, kad 2025 metais Nature paskelbtas tyrimas atskleidė, jog taurinas gali skatinti leukemijos ląstelių augimą, todėl vartoti papildus reikia atsakingai ir tik pasikonsultavus su specialistu.

Taurino nauda sveikatai – ką rodo naujausi moksliniai tyrimai?

Taurinas – amino rūgštis, kurią gamina mūsų organizmas ir kurios randama mėsoje bei žuvyje – sulaukė mokslininkų susidomėjimo dėl stiprių anti-senėjimo savybių. 2023 metais prestižinis žurnalas „Science“ paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad taurino papildai gali pailginti pelių gyvenimo trukmę vidutiniškai 10–12 proc., atitinkantį maždaug 7–8 žmogaus gyvenimo metus. Ši medžiaga stabdo telomerų trumpėjimą ir sušvelnina ląstelių senėjimo požymius, tokius kaip mitochondrijų disfunkcija ir DNR pažeidimai.

Širdies sveikatai taurinas teikia įspūdingų privalumų. Remiantis klinikiniais tyrimais, taurinas reguliuoja kraujospūdį ir padeda palaikyti stabilų širdies ritmą. Tyrimuose pastebėta, kad ši amino rūgštis mažina blogojo cholesterolio (LDL) kiekį ir didina gerąjį (HDL), taip užtikrindama apsaugą nuo kardiovaskulinių ligų.

Taurino poveikis smegenims ir kognityvinei funkcijai taip pat patvirtintas tyrimais – medžiaga pagerina atmintį bei sprendimų priėmimo greitį. Tyrėjai mano, kad taurinas apsaugo nervines ląsteles nuo oksidacinio streso ir padidina neuroplastiškumą, taip palaiko smegenų jaunystę bei kognityvinį aštrumą senstant.

Taurinas maisto produktuose ir papildai – kam svarbu padidinti vartojimą?

Taurinas – tai ne baltymų sudėtyje esanti amino rūgštis, kuri natūraliai randama gyvūninės kilmės produktuose. Stipriausi taurino šaltiniai yra mėsa, žuvis ir jūros gėrybės:

Nors žmogaus organizmas pats gamina tauriną, tyrimai aiškiai rodo, jog kai kurioms žmonių grupėms jo trūksta dažniau. Veganai ir vegetarai, nevartojantys gyvūninės kilmės produktų, dažniausiai patenka į taurino deficito rizikos zoną. Be to, sulaukus vyresnio amžiaus žmogaus organizme taurino sintezė natūraliai mažėja, todėl specialistai pataria šiai amžiaus grupei papildyti racioną taurinu praturtintais papildais.

Taip pat taurinas svarbus aukštos ištvermės sportininkams, nes padeda palaikyti raumenų veiklą ir mažina nuovargį treniruočių metu.

Taurino papildai rekomenduojami doze nuo 500 iki 2000 mg per parą. Visgi nereikėtų viršyti šių dozių be gydytojo rekomendacijos bei papildus vartoti atsargiai, ypač esant inkstų ar kepenų sutrikimams.

Galima rizika ir šalutinis taurino poveikis: ką būtina žinoti prieš vartojant papildus?

Taurinas laikomas saugiu, kai vartojamas rekomenduojamomis, iki 3 gramų per dieną dozėmis; tačiau didesni nei 5 gramų dienos kiekiai ilgainiui gali sukelti sveikatos problemų. Dažniausiai pastebimas šalutinis poveikis būna lengvas virškinimo sutrikimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar reti alerginiai odos bėrimai. Ypač jautriems žmonėms taurinas gali išprovokuoti alergines reakcijas, kurios pasireiškia niežuliu, tinimu ar kvėpavimo sunkumais.

Pastaraisiais metais, ypač po 2025 metais paskelbto tyrimo žurnale “Nature”, išryškėjo naujas susirūpinimas: mokslininkai nustatė, kad taurinas gali skatinti leukeminių ląstelių augimą kaulų čiulpuose. Kadangi leukemijos ląstelėms reikalingas taurino transporteris SLC6A6, per didelis papildų vartojimas teoriškai galėtų turėti neigiamų pasekmių žmonėms, jau turintiems šios ligos rizikos faktorių (tyrimo nuoroda).

Taurino papildų turėtų vengti nėščios ar maitinančios moterys, be mediko konsultacijos jų neturėtų vartoti jaunesni vaikai ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, ypač onkologinėmis.

Įspėjimas apie tauriną – kada jo vengti?

• Nėštumo ir žindymo laikotarpiu vengti papildų dėl neaiškaus poveikio kūdikiui.
• Jaunesniems vaikams tauriną vartoti tik gydytojo nurodymu.
• Žmonės, turintys leukemijos istoriją arba jai rizikos veiksnių, turėtų būti labai atsargūs arba visiškai vengti taurino papildų.

Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)

1. Ar taurinas gali padėti sumažinti cholesterolio lygį?

Taip, moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant tauriną galima sumažinti blogojo (LDL) cholesterolio lygį ir padidinti gerojo (HDL) cholesterolio koncentraciją.

2. Ar veganams reikėtų vartoti taurino papildus?

Veganai ir vegetarai gali turėti sumažėjusį taurino kiekį organizme, todėl kai kuriais atvejais papildų vartojimas gali būti naudingas. Rekomenduojama pasitarti su specialistu dėl tikslios dozės.

3. Ar galima tauriną vartoti kasdien?

Taurino vartojimas laikomas saugiu, jei dozė nėra viršijama. Įprastai rekomenduojama dienos norma nuo 500 mg iki 3000 mg, tačiau dėl ilgesnių vartojimo periodų visada geriau konsultuotis su gydytoju ar specialistu.